įdiržti — įdir̃žti vksm. Įdir̃žęs mẽdis gerai̇̃ nebeskỹla … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdiržti — 1 apdir̃žti intr. 1. R398 kiek sukietėti, sustandėti: Ilgiau pabuvus duona apdir̃žta Švnč. Sėtiniai, morkai, grybai, žirniai, ja neužvirusius papildysi šaltumi vandenimi, tuo[j] apdir̃š, t. y. tuoj aptrauk pluta, ir nesuvirs jau J. Iššutę bulvės … Dictionary of the Lithuanian Language
diržti — 1 dir̃žti, ta, o intr. 1. K kietėti, standėti: Senstantis medis dir̃žta – darosi neskalus Ukm. Dir̃žta bulbės neišvirusios, užpiltos rūgštiniu arba karštu vandenimi, t. y. pluta užsideda J. Žirniai virdami diržte apdir̃žo, t. y. pluta apsitraukė… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdiržti — 1 išdir̃žti intr. išpursti: Išdir̃žęs ridikas negardus Prng. diržti; apdiržti; įdiržti; išdiržti; padiržti; sudiržti; uždiržti … Dictionary of the Lithuanian Language
padiržti — 1 padir̃žti intr. 1. kiek sukietėti, sustandėti: Aš bulbių nemėgstu, kai jos jau padir̃žę Vdn. | Padir̃žus (padrėkus) lenta sunki Trgn. 2. pagižti: Jau pienas truputį padir̃žęs Grk. diržti; apdiržti; įdiržti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sudiržti — 1 sudir̃žti intr. 1. Jnš sukietėti, sustandėti: Roputės ką tik sudir̃žusios, atvirusios Jrb. Bus žirniai sudir̃žę, kad užvirusius atkaisi J. Pajaujis ištiesė sudiržusią ranką rš. Vandeny išmirkytas medis sudir̃žta Rm. | Žmogaus kūnas sudiržęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
uždiržti — 1 uždir̃žti intr. sukietėti, sustandėti: Uždiržta pasėtos bulbės, kad šalta, t. y. užkietė[ja] žemė[je] J. Aždir̃žus mėsa, niekaip neinkąsi Lkm. diržti; apdiržti; įdiržti; išdiržti; padiržti; sudiržti; uždiržti … Dictionary of the Lithuanian Language
įdiržinti — įdir̃žinti caus. 1 įdiržti 1: Sunkaus darbo įdiržintais delnais glostė nokstančių rugių varpas sp. diržinti; apdiržinti; įdiržinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įkietėti — intr. 1. įgauti kietumo, įdiržti: Delnai nuo grėblio įkietėję Slm. 2. prk. pasidaryti nejautriam: Tai begėdis, tai įkietėjęs! rš. kietėti; apkietėti; įkietėti; sukietėti; užkietėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įrambėti — intr. 1. surambėti, įdiržti: Išrodo kaip perkūnų apskaldytas įrambėjęs senmedis rš. 2. Š prk. pasidaryti nejautriam, aptingusiam. 3. prk. pasidaryti užsispyrusiam, užkietėjusiam, nepalenkiamam: Įrambėjęs pagonis Sn. rambėti; aprambėti; įrambėti; … Dictionary of the Lithuanian Language